Ką daryti, jei verslą valdote ne vienas ir požiūriai su partneriu skiriasi? Ką daryti, jei tarpinės grandies vadovai nesistengia dėl verslo taip, kaip norėtumėte? Kaip, atitolus vienas nuo kito, vėl atrasti bendrą kryptį?
Lietuvoje gausu verslų, kuriuose dirba partneriai, šeimos nariai ar draugai. Kelionė dažnai lengvesnė – ypač pradžioje: pasitikėjimas jau yra, sprendimai gimsta prie virtuvės stalo, energijos užtenka viskam. Tačiau įmonės gyvenime pasitaiko daugybė pakilimų ir nuosmukių, o kartu su verslu keičiasi ir patys partneriai: vienam norisi augti ir rizikuoti, kitam – stabilizuoti ir saugoti tai, kas sukurta.
Viena iš atvirų nuoskaudų, kurią girdime iš įmonių: „Mes kaip senyva pora. Dirbam atskiruose kabinetuose ir jau beveik visai nesišnekame.”
Kur prasideda atitolimas?
Partnerių konfliktai retai prasideda nuo didelio sprogimo. Dažniausiai tai lėtas procesas:
- Neišsakyti lūkesčiai. Verslo pradžioje „viskas buvo aišku be žodžių” – bet po penkerių metų kiekvienas tą aiškumą prisimena savaip: kiek dirbame, kiek išsiimame, kur investuojame, kada parduodame.
- Nesutartos rolės. Abu partneriai „daro viską” – kol vienas ima jaustis, kad tempia daugiau, o kitas – kad jo sritis nuvertinama.
- Sukauptos nuoskaudos. Smulkūs nesutarimai, kurių niekas neaptarė, kaupiasi metais – kol bet koks pokalbis apie verslą virsta senų sąskaitų suvedinėjimu.
- Skirtingi gyvenimo etapai. Partnerių asmeninės situacijos keičiasi nevienodai – ir kartu keičiasi jų rizikos apetitas bei prioritetai.
Pavojingiausia, kad partnerių atitolimas niekada nelieka „viršuje”. Jį jaučia visa organizacija: vadovai gauna prieštaringus nurodymus, komandos mokosi „žaisti” tarp dviejų centrų, o svarbūs sprendimai stringa mėnesiais.
Kaip to išvengti?
Vadovai ir savininkai turi aiškiai suvokti, kur link jie eina. Lūkesčių sukalibravimas – pagrindinis sėkmės veiksnys. Galima kalbėti apie bet kokius tobulinimus tik tada, kai savininkai yra sutarę: kur ir kokiu greičiu nori nueiti, kuo tiki ir vardan ko dirba.
Praktikoje tai reiškia reguliarų (ne vienkartinį!) partnerių pokalbį keliais lygmenimis:
- Vizija ir ambicija. Koks šio verslo tikslas kiekvienam iš mūsų? Augti, parduoti, perduoti vaikams, išlaikyti gyvenimo būdą? Skirtingi atsakymai – ne problema, kol jie žinomi ir suderinti.
- Rolės ir atsakomybės. Kas už ką atsako ir kas priima galutinį sprendimą kurioje srityje? Partnerystėje ypač svarbu sutarti, kaip sprendžiama, kai nuomonės išsiskiria – dar prieš tai nutinkant.
- Pinigai. Atlyginimai, dividendai, investicijos – sritis, kurioje neišsakyti lūkesčiai kaupiasi greičiausiai.
- Ritmas. Sutartas reguliarus laikas strateginiams partnerių pokalbiams – atskirai nuo kasdienių operacinių klausimų. Būtent šio atskyrimo dažniausiai trūksta: kasdienybė suvalgo visą bendrą laiką, o esminiai klausimai lieka „kai bus laiko”.
Jei vadovai neturi tikėjimo pokyčiu ar projektu, gali nutikti brangiai kainuojančios klaidos – darbuotojai sabotuoja programas, sistema „neprigyja”. Tą patį matome ir partnerystėse: kol savininkai nesutaria tarpusavyje, bet kokia transformacija organizacijoje pasmerkta buksuoti.
Kada verta kviesti pagalbą iš šalies?
Kai santykiai jau įtempti, patiems susikalbėti sunku – kiekvienas pokalbis rieda senomis vėžėmis. Tokiu atveju rekomenduojame išorinį fasilitatorių, kuris struktūruotai pravestų partnerių sesijas:
- suteiktų saugią erdvę nuoskaudoms įvardinti – neutralioje aplinkoje ir su taisyklėmis, kurios neleidžia pokalbiui virsti kaltinimais;
- padėtų rasti bendrą viziją – arba sąžiningai konstatuoti, kad vizijos išsiskyrė, ir tada spręsti, kaip elgtis toliau;
- sukurtų susitarimų sistemą ateičiai: roles, sprendimų priėmimo tvarką, pokalbių ritmą.
Dažnai tokia sesija natūraliai perauga į strateginę sesiją su platesne vadovų komanda – nes suderinę kryptį tarpusavyje, partneriai pagaliau gali ją aiškiai komunikuoti visai organizacijai.
Partnerystė versle – kaip ir bet kuris ilgalaikis santykis – veikia tol, kol į ją investuojama. Gera žinia: net „senyvos poros” stadiją pasiekusius partnerius matėme grįžtančius prie bendro stalo – kai atsirado struktūra ir saugi erdvė pokalbiui.